kumpčioti

kùmpčioti, -ioja, -iojo intr. 1. pamažu lankstytis, linkčioti: Nekùmpčiok, nekraipykias, šieną pjaudamas Šts. 2. eiti linkčiojant: Antai nebylys kùmpčioja pro rugius, tik galva kyšno[ja] Skr. Ans kùmpčioja, t. y. kumpuodamas eina susilenkęs J.